Kryžių kalnas. Į pirmą puslapį
Kryžių kalno atlaidai – Lietuvos tikinčiųjų šventė
Paskelbta: 2012-09-18 20:11:14

Kryžių kalno atlaidus drąsiai galime vadinti visos Lietuvos tikinčiųjų švente. Tad ir 2012 metais paskutinio liepos savaitgalio kaitra neišgąsdino maldininkų, vykstančių į atlaidus tiek iš įvairių Lietuvos kampelių, tiek iš užsienio.

Kaip Olimpiados dalyviai tikėjimo bėgime

Šiandien, tarsi Londono olimpiados dalyviai, bėgame tikėjimo kelionėje. Bėgame ne dėl prizo, bet, kartu su apaštalu Pauliumi - dėl nevystančio vainiko“ (plg. 1 Kor 9, 25), - Atlaidų dieną sakė Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis. „Bėgimas“ prasidėjo išvakarėse. Liepos 28-osios vakarą tikintieji rinkosi Kryžių kalne vigilijai. Tradicinei Kryžiaus kelio eisenai aplink visame pasaulyje garsų kalną vadovavo Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis. Prieš atsisveikindamas ganytojas paakino, kad girdėtos ir apmąstytos mintys nepasiliktų Kryžių kalne, „pabandykime jas įgyvendinti šeimose, parapijose, darbovietėse“, - sakė Šiaulių vyskupas.

Liepos 29 d. rytą dalis tikinčiųjų, net iš tolimesnių Lietuvos vietų atvažiavusių, rinkosi prie Šiaulių katedros, kad į Kryžių kalną tradiciškai eitų pėsčiomis. Entuziazmą, atrodo, tik didino karštą, tvankią dieną pranašavusios prognozės. Džiugiu pritarimu sutikta piligriminei kelionei vadovavusio Šiaulių vyskupo pasiūlyta giesmė „Nors dulkės ir kaitra...“. Jaunieji žygio dalyviai mielai pritarė animacinėms giesmėms. Rožinio maldą vedė Šiaulių vyskupijos Jaunimo centro kapelionas kun. Tadas Rudys. Džiugiais plojimais su giesmėmis į Kryžių kalną įžengusius piligrimus sveikino anksčiau, gerokai prieš šv. Mišių auką, atvykę maldininkai. Ne vieno rankose matėsi įsigyti ar pačių padaryti įvairaus didumo kryžiai, kryželiai, papildę nesuskaičiuojamą kalne jau esančių kryžių skaičių.

14 val. prasidėjusių Atgailos ir Sutaikinimo pamaldų metu susimąstyti skatino Šaukėnų parapijos klebono Arūno Jankauskio pateiktos mintys. 15 val. iškilminga procesija nuo pranciškonų vienuolyno atėjo Šiaulių ir kitų vyskupijų kunigai. Vienas jų, tėvas Johan Hettinga – net atvykęs iš Olandijos. Susikaupę prie altoriaus žengė vyskupai: Kauno arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius, Lietuvos kariuomenės ordinaras vyskupas Gintaras Grušas, Telšių vyskupas Jonas Boruta, ir Telšių vyskupo augziliaras Genadijus Linas Vodopjanovas OFM, Panevėžio vyskupas Jonas Kauneckas, Vilkaviškio vyskupas Rimantas Norvila ir Vilniaus arkivyskupijos augziliaras Arūnas Poniškaitis. Šv Mišias aukojo Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis.

 

Apie žmogaus silpnumą ir Kryžiaus teikiamą stiprybę

Pamokslą Lietuvos kariuomenės ordinaras Gintaras Grušas pradėjo prisimindamas palaimintojo popiežiaus Jono Pauliaus II Kryžių kalne pasakytus žodžius apie žmogaus silpnumą ir kryžiaus teikiamą stiprybę. Anot vyskupo G. Grušo, reikia mąstyti apie žmogaus silpnumą ne tam, kad būtume pažeminti, bet tam, kad galėtume patirti Kristaus kryžiaus galią. „Mūsų gyvenimas skuba pirmyn. Dažnai neturime laiko stabtelėti ir pamąstyti ar pažvelgti giliau, vengiame pripažinti mūsų silpnumą, mūsų žaizdas ir jų šaltinį“. Vyskupas aiškino, jog šiandieniniame pasaulyje, kai, anot popiežiaus Benedikto XVI, asmeniniai norai iškeliami aukščiau visuotinių, apie velnią ir nuodėmę kalbėti nepopuliaru. Peršama mintis, kad nėra nuodėmės, o tik laisvo žmogaus pasirinkimas pramogose, šeimose, asmeniniame gyvenime. „Tačiau, - kariuomenės ordinaro teigimu, - taip mąstydami ir gyvendami niekada nepažinsime Kryžiaus galios“. Dauguma žaizdų atsirado dėl mūsų ir kitų padarytų nuodėmių. Kaip pavyzdį Jo Ekscelencija paminėjo alkoholizmą, abortus, melą, savanaudiškumą, neištikimybę, skyrybas; taip pat nusisukimą nuo Dievo neteikiant jam kasdienės pagarbos ir savaitinio šlovinimo, svetimų dievų paieškas okultizmo išraiškose bei gamtos reiškiniuose. „Dievo meilė mus šelpia, kviečia atpažinti savo silpnumą ir ištiesti rankas vieninteliam, kuris gali mus išgelbėti ir išgydyti. Gėris, kuris nugalėjo blogį, - tai Meilė“, - sakė vyskupas. Ekscelencijos teigimu, darnią visuomenę pasiekti padės ne rinkimai ar ekonominiai rodikliai, bet susitaikymas su Dievu. Todėl kvietė, besirūpinant kasdiene fizine švara, neapleisti ir dvasinės.

 

Dėmesio centre – p. Jurgis Matulaitis

Palaimintojo arkivyskupo Jurgio Matulaičio metais švęstuose Kryžių kalno atlaiduose didžiausias dėmesys buvo skiriamas šiai iškiliai asmenybei. Jau Vigilijos metu Šiaulių ganytojas kvietė prisiminti palaimintojo Jurgio Matulaičio gyvenimą, apmąstyti jo mintis. Kryžiaus kelio stotyse vaikai, jaunuoliai ir vyresni; pašvęstojo gyvenimo nariai ir pasauliečiai skaitė palaimintojo Jurgio Matulaičio mintis, svarstymus, įžvalgas.

J. Matulaičio mintimis sakomų tiesų svarbą pagrindė Lietuvos kariuomenės ordinaras Gintaras Grušas, sakydamas pamokslą. Pagrindinė išryškinta palaimintojo mintis: Kryžius yra jėgos ir galios šaltinis, apsauga ir ginklas prieš sielų priešą. Kariuomenės ordinaras pabrėžė, kad palaimintasis arkivyskupas ne tik mokė apie minėtą tikėjimo slėpinį, bet ir pats jį giliai išgyveno: „Neviltis apimtų, kad taip didžiai nepasikliaučiau Tavo gailestingumu. Matau, Viešpatie, kaip tavo gausios malonės, tekėdamos nelyginant srovės upelis, nuolat valo, nuplauna mano sielos netobulybių dulkes ir nusižengimų purvus“.

Ypač akcentuotas palaimintojo pasirinktas šūkis: „Vince malum in bono!“. Eucharistijos metu Šiaulių vyskupas kvietė melstis palaimintojo Jurgio Matulaičio šūkio vedamiems, kad visa Lietuva galėtų gyventi vadovaudamasi meile ir ištikimybe. Vyskupas Gintaras Grušas, baigdamas pamokslą kvietė: „Savo gyvenime ir kasdien nugalėkime blogį gerumu. Tą blogį, kuris mus engia nuodėmėse. Tuo gerumu kuris yra begalinė Dievo meilė“.

 

Dievo meilės išraiška – gerumo darbuose

Kryžių kalno atlaidai sutelkia ne tik maldai, bet ir gerumo darbams. Iš Šiaulių į Kryžių kalną keliaujančių piligrimų saugumu rūpinosi policijos darbuotojai, dienos karštį įveikti padėjo pakelyje pasiūlytos šalto vandens stiklinės. Kryžių kalne ištroškusiais bei sunegalavusiais rūpinosi savanoriai, Greitosios pagalbos darbuotojai. Vigilijos metu einant Kryžiaus kelią giedojo šv. Cecilijos sakralinės muzikos ansamblis, vadovaujamas Rolandos Kalakauskienės. Kryžių kalno atlaidų šv. Mišiose giedojo dalis tarptautinės akademijos „Ad Fontes“ dalyvių, kuriems liepos 29-oji - atlaidų diena - buvo ir pirmoji grigališkojo choralo akademijos diena.

Daugelis prisidėjo prie Kryžių kalno atlaidų organizavimo bei įgyvendinimo. Besibaigiant Atlaidams Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis tarė padėkos žodį visiems, be kurių renginys tiesiog nebūtų įvykęs: Meškuičių seniūnei Jolantai Baškienei už sutvarkytą Kryžių kalną, Šiaulių vyskupijos kancleriui Evaldui Alūzai ir Šiaulių vyskupijos pastoracinių centrų darbuotojams už nuoširdų rūpinimąsi atlaidais; atvykusiems vyskupams ir kunigams, susirinkusiems maldininkams. Taip pat Marijos radijui ir Lietuvos televizijai už suteiktą galimybę girdėti ir matyti šv. Mišių eigą negalėjusiems atvykti. Dėkota Šiaulių merui Algimantui Gaubui ir Eucharistijoje dalyvavusiems seimo nariams. Patys maldininkai ir organizatoriai didžiausią dėkingumą ir pagarbą išreiškė Šiaulių vyskupui Eugenijui Bartuliui, buvusiam kartu su visais maldoje ir giesmėje, rūpesčiuose ir sunkumuose, šalia mažiausio ir didelio; tuo pačiu žengusiam priekyje ir rodžiusiam kelią tiek žemiškame, tiek dvasiniame kelyje.

Inesė Ratnikaitė

 

aukštyn
Jono Pauliaus II piligrimų kelias
<p>Eugenijaus Bartulio fotografija</p><p>Eugenijaus Bartulio fotografija</p><p>Eugenijaus Bartulio fotografija</p><p>Eugenijaus Bartulio fotografija</p><p>Andriaus Mačiūno fotografija</p>