Atspindžiai
Kryžių kalneliai Lietuvoje ir išeivijoje
Kryžių kalnas – nepakartojamas ir vienintelis savo dydžiu ir istorija. Daug mažesnių kryžių kalnelių, kurie yra tarsi Kryžių kalno atspindžiai, rastume ir kitose Lietuvos vietose: Šakynos apylinkėje, Vainagiu girios gilumoje (Šiaulių ir Kelmės rajonuose), Kaune. JAV lietuviai, sužinoję apie Kryžių kalno naikinimą sovietų okupacijos metais, sumanė čionai įkurti kryžių kalną, primenantį Lietuvoje esantį. Ateitininkų federacijos jubiliejinės stovyklos metu (1975 m.) buvo sumanyta pastatyti jubiliejinį kryžių Dainavos jaunimo stovyklavietėje prie Mančesterio, Mičigane. Dainavos jaunimo stovyklos Direktorių tarybos pirmininko kun. Viktoro J. Dabušio rūpesčiu architektas Antanas Gudaitis iš Niujorko parengė kryžių kalno planą, skirtą direktorių tarybos numatytai vietai. Pradėta statyti kryžius. Kryžių kalnelio priežiūra rūpinosi medžio drožinių meistras Viktoras Veselka.
Kryžių kalnas periodikoje ir internete
XIX a. pabaigoje Kryžių kalnu susidomėjo archeologai, etnografai: 1885 m. rusų archeologas S. V. Pokrovskis jį įtraukė į Kauno gubernijos archeologinių paminklų žemėlapį, XIX a. pab. kalne lankėsi archeologas L. Kšivickis, surašęs savo surinktus duomenis „Žemaičių senovėje“. Nemažai surinktų liaudies pasakojimų, etnografinių straipsnių paskelbta XX a. pirmosios pusės periodikoje. Balys Buračas rinko vietos žmonių pasakojimus apie Kryžių kalno kilmę, papročius, padarė įsimintinų, istoriškai ir meniškai vertingų kryžių ir tos vietos fotografijų. Sovietmečiu daug istorinių faktų apie įvykius Kryžių kalne ir tikinčiųjų to meto pamaldumą užfiksuota Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikoje. Lietuvai atgavus nepriklausomybę, periodikoje nuolat skelbiama informacija apie įvykius Kryžių kalne, jo aplinkos sutvarkymą. Šiaulių vyskupijos interneto svetainėje ir Lietuvos kultūros paveldo tūkstantmečio virtualioje parodoje pateikiama nemažai informacijos apie Kryžių kalną.
Fotografijų albumai bei knygos
Nepriklausomybės metais pradėti leisti teminiai fotografijų albumai, knygos. Paminėtini: Šiaulių vyskupo Eugenijaus Bartulio spalvotų fotografijų albumas „Kryžių kalnas“ (Šiauliai: Šiaulių vyskupijos ekonomo tarnyba, 2000), Huberto Smilgio fotoinformacinis leidinys „Kryžių kalnas“ (Šiauliai: Lietuvos Kultūros fondo Šiaulių krašto leidykla „Saulės delta“, 1999), Aleksandro Ostašenkovo albumas „Kryžių kalnas“ (Šiauliai: Interstatyba, 1993), taip pat Šiaulių „Aušros“ muziejaus parengta informacinė medžiaga. Išeivijoje Lietuviškos knygos klubas išleido Aleksandro Radžiaus parengtą „Kryžių kalnas: Šventkalnio istorijos ir padavimai“.
Moksliniai darbai ir konferencijos
Atgavus Nepriklausomybę, imta rinkti, sisteminti ir skelbti mokslinę medžiagą apie Kryžių kalną. Surengtos kelios konferencijos šia tema. 2000 m. vasario 24–25 d. Šiauliuose surengta tarptautinė konferencija „Kryžių kalno istorinė raida ir jo išlikimo problemos“. Konferencijoje skaityti pranešimai paskelbti atskirame leidinyje. 2000 m. kovo 31 d. surengta tarptautinė konferencija „Kryžių kalnas fotografijoje“. Kryžių kalno tema paliesta Lietuvių katalikų mokslo akademijos 2002 m. surengtoje konferencijoje „Lietuvių kryždirbystė“. LKMA Suvažiavimo darbuose bei Metraštyje paskelbta vertingų mokslinių straipsnių: prof. Vytenio Rimkaus apie Kryžių kalno ateitį ir perspektyvas, prof. Vaciaus Miliaus apie kryžių statymą bei naikinimą Lietuvoje, jame, be kita ko, remiamasi ir Kryžių kalno istoriniais faktais. „Kultūros paminkluose“ paskelbtas nuodugnus Dangiro Mačiulio mokslinis straipsnis apie Kryžių kalno ir jį supančio kraštovaizdžio istorinę raidą. Liaudies pamaldumą Kryžių kalne tyrinėjo prof. Alfonsas Motuzas, savo surinktus duomenis paskelbęs Religijos mokslo žurnale „Soter“, „Žiemgaloje“ ir kt.
Dailė
1998 m. surengtas Tarptautinis sakralinio ekslibriso konkursas „Ex libris. Kryžių kalnas. Šiauliai 1998“. Išleistas konkurso bukletas. Atvirukais išleista daug meniškų vysk. Eugenijaus Bartulio, garsių fotomenininkų Klaudijaus Driskiaus, Romualdo Požerskio ir kitų žinomų fotografų darbų.
Muzika ir eilės
Inocentas Stragis sukūrė apie Kryžių kalną dainą chorui pagal Justino Marcinkevičiaus žodžius. Eilėraščių, skirtų Kryžių kalnui, parašė poetai Kazys Bradūnas, Jonas Juškaitis, Justinas Marcinkevičius ir kt.
Filmai
Apie Kryžių kalną Katalikų TV studijoje 1995 m. susuktas dokumentinis videofilmas, 2003 m. Dalius Ramanauskas sukūrė dokumentinį filmą „Piligriminis karių ir jaunimo žygis iš Kryžių kalno į Šiluvą“, 2005 m. tas pats autorius sukūrė filmą „Piligriminis žygis iš Kryžių kalno į Šiluvą“.
