Po šv. Mišių Popiežius kalbėjo itališkai ir lenkiškai:

Dėkokime Visagaliam Dievui, Tėvui, Sūnui ir Šventajai Dvasiai už tą maldą, už tą Eucharistiją, atšvęstą čia, šalia Kryžių kalno. 

Dėkoju jums, lietuviai, už šitą Kryžių kalną, už tą didelį liudijimą, duotą Dievui ir žmonėms. Liudijimą, duotą per Nukryžiuoto ir Prisikėlusio Kristaus paslaptį. Liudijimą, duotą savo istorijai ir visoms Europos bei pasaulio tautoms.

Iš šito Kryžių kalno noriu pasveikinti visas jūsų tautos kartas – praėjusias, dabartines, taip pat ir tas, kurios ateis. Visus Lietuvos žemės gyventojus: lietuvius, lenkų, baltarusių, rusų kilmės bei tautybės Lietuvos piliečius ir kitus. Taip pat noriu pasveikinti visas krikščioniškosios Europos tautas.

Tegul šis Kryžių kalnas antrojo tūkstantmečio po Kristaus pabaigoje liudija ir skelbia naują, trečiąjį tūkstantmetį, skelbia Išganymą ir Atpirkimą, ko niekur kitur nerasime, kaip tik mūsų Atpirkėjo Kryžiuje ir Prisikėlime.

Noriu visiems pasakyti: žmogus yra silpnas, kai jis tampa auka, bet turbūt tampa dar silpnesnis, kai pasidaro kitų prispaudėju. Žmogus yra silpnas, bet šitas silpnas žmogus gali būti stiprus Kristaus Kryžiuje, jo Mirtyje ir Prisikėlime. Šitai noriu paskelbti visiems iš šios mistinės Lietuvos istorijos vietos. Skelbiu visiems, kad tai mąstytumėt ir tuo gyventumėt.

Taip pat dar noriu padėkoti, kad atnešėte čia Kryžių už Popiežių po atentato 1981 metais. Už tai dėkoju visiems savo broliams lietuviams, taip pat jų broliams lenkams, gyvenantiems Lietuvoje. Visiems tegul Dievas atlygina. Kaip tas kryžius čia pasilieka, taip telieka su jumis Popiežiaus malda. Kartu su juo telieka jūsų malda už Popiežių, kuris šiandien patyrė didelę malonę, aplankydamas šią šventą vietą.